Norvegijos žemėlapis

Pateikiamas Norvegijos zemelapis, kuriame galite susirasti ne tik miestą, gatvę ar namą, bet ir kavinę, teatrą ar parduotuvę pagal jos pavadinimą.


Palaukite, žemėlapis kraunasi...

Norvegijos karalystė – Šiaurės šalis vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje. Ribojasi su Švedija, Suomija bei Rusija, taip pat turi jūrinę sieną su Danija ir Jungtine Karalyste. Ilgoje Atlanto vandenyno pakrantėje išsidėstę žymieji fjordai.

Dauguma etimologų mano, kad šalies pavadinimas atsirado iš Šiaurės germanų kalbų ir reiškia „šiaurės kelias“.

Pagal archeologinius radinius galima teigti, kad Norvegijoje žmonės gyveno 10 tūkst. m. pr. m. e. (prieš 12 000 metų).

Dauguma Skandinaviją kolonizavusių žmonių atvyko iš dabartinės Vokietijos teritorijos prieš 11 000 – 12 000 metų.

Norvegija turi sausumos sieną su trimis valstybėmis: 1619 km ilgio su Švedija, 727 km su Suomija ir 196 km su Rusija. Norvegijos krantus skalauja Barentso jūra, Šiaurės jūra, Norvegų jūra. Norvegijos kraštovaizdžiui būdingos kalnų grandinės ir giliai į krašto gilumą įsirėžiantys fjordai. Sognės fjordas yra didžiausias ir ilgiausias fjordas Norvegijoje ir antrasis pagal ilgį pasaulyje (po Skorsbio fjordo).

Norvegija – tai sėkmingos, klestinčios kapitalistinės valstybės pavyzdys, kurioje gerai suderinta rinkos ekonomika ir vyriausybės kišimosi į ją politika. Vyriausybė kontroliuoja gyvybiškai svarbiausius sektorius, tokius kaip naftos gavyba. Šalis turtinga gamtos turtų: nafta, hidroenergija, žuvimi, miškais, mineralais. Visa tai labai priklauso nuo naftos gavybos ir jos kainų, kadangi nafta ir gamtinės dujos sudaro trečdalį viso eksporto. Pagal naftos eksportą Norvegija yra trečia pasaulyje po Saudo Arabijos ir Rusijos. Norvegijos žmonės referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą 1994 m. nusprendė neprisijungti, nepaisant to, šalis nemažai aukoja ES biudžetui. Net ir turėdama aukščiausią pragyvenimo lygį pasaulyje, šalis nerimauja dėl ateinančių dviejų dešimtmečių, kada naftos ir dujų ištekliai Norvegijos teritorijoje gali pradėti sekti. Dėl to, šiuo metu Vyriausybė stengiasi pasiekti kuo didesnį biudžeto perviršį iš Vyriausybinio naftos fondo, kurio pinigai investuojami užsienyje ir šiuo metu jų vertė siekia apie €120 mlrd. Po vangaus ekonomikos augimo 2002 ir 2003 m, atitinkamai 1 % ir 0,5 %, 2004 m. vėl pasiektas 3,3 % ekonomikos augimas.

Daugelis Norvegijos gyventojų yra etniniai norvegai, šiaurės germanų palikuonys. Taip pat centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyje yra vietinių Norvegijos gyventojų samių bendruomenių. Jie Norvegijos teritorijoje apsistojo maždaug prieš 8 000 metų. Kita etninė mažuma yra kvenai. Jie XVIII–XIX amžiuose atkeliavo į šiaurės Norvegiją iš Suomijos ir Švedijos. Nuo XIX amžiaus iki XX amžiaus aštunto dešimtmečio Norvegijos valdžia stengėsi tiek kvenus, tiek samius asimiliuoti ir iš dalies dėl to daug samių ir kvenų kilmės žmonių dabar save laiko etniniais norvegais. Taip pat Norvegijoje yra žydų, čigonų ir suomių mažumos.

2009 m. duomenimis vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Norvegijoje yra 79,95 metų (77,29 vyrams, 82,74 moterims).

Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.) :
• 0–14 metų: 18,5 %
• 15–64 metų: 66,2 %

Šaltinis: Wikipedia.org

Lietuvos zemelapis, Lietuvos zemelapiai, autobusu tvarkarastis, radijas internete, Naturali kosmetika, Veido kremai, Ekologiski produktai, Kosmetika internetu, Serveriai nuolaida, pusbrangiai akmenys, pasto kodai